Ypač aukštos temperatūros reaktoriai

Tai grafitą neutronų lėtinimui naudojantis branduolinis reaktorius, kurio aušalo temperatūra gali siekti 1000°C. Reaktoriaus šerdis gali būti prizmės formos blokų arba keramikinio guolio tipo. Dėl ypač aukštų reaktoriaus temperatūrų, VHTR gali būti naudojamas vandenilio gamybai pasitelkus sieros-jodo ciklo metu.

Neutronų lėtinimui naudojamas grafitas gali būti šešiakampio formos arba gali būti pritaikytas keramikinio guolio principas.

Branduolinis kuras yra TRISO formos urano dioksidas UO₂, urano karbidas UC_x arba urano oksikarbidas. Jeigu naudojamas keramikinio guolio principas, TRISO kuro rutuliai panardinami helio aušale. Jeigu grafitas yra šešiakampio formos, tuomet kuras sudedamas į strypus, kurie įleidžiami tarp grafito blokų.

Aušalui naudojamas helis arba išlydytos druskos (angl. LS-VHTR – Liquid salt VHTR).

Naudojant helį, pasiekiama 600 MW šiluminė galia ir 1000°C helio temperatūra. Didelis helio pranašumas yra tas, jog šios dujos netampa radioaktyviomis paveikus jas jonizuojančiosios spinduliuotės srautu reaktoriaus aktyviojoje dalyje.

Reaktoriaus aušinimui naudojant išlydytų druskų mišinį, aušalas reaktoriaus aktyviojoje dalyje cirkuliuoja per grafito blokuose išgręžtas skyles. Pagrindinis tokio reaktoriaus pranašumas yra galimybė dirbti ypač aukštose temperatūrose (daugelio druskų virimo temperatūra >1400°C). Šis reaktorius naudoja pasyviąsias sistemas bei turi privalumą avarinių situacijų atveju: aušalui išsiliejus į aplinką, radionuklidai neatsiskiria ir lieka aušalo medžiagoje.

Ypač aukštos temperatūros reaktorių veikimo principo iliustracija (norėdami pamatyti didesnį paveikslėlį, spustelėkite jį pele):

Šaltinis: http://www.ne.doe.gov/genIV/documents/gen_iv_roadmap.pdf