Trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų tvarkymas ir laidojimas

Į mažai radioaktyvių atliekų kategoriją dažniausiai patenka apsauginiai drabužiai, popierius, mediena, filtrai, panaudoti prietaisai, metalo laužas, betonas. Atliekų skleidžiama spinduliuotė nėra didelė, todėl jas galima apdoroti ir transportuoti be specialių ekranų. Šios atliekos paprastai laidojamos žemės paviršiuje įrengtuose kapinynuose, turinčiuose daugiabarjerę saugos sistemą, garantuojančią, kad atliekose esantys radionuklidai suskils pačiame kapinyne ir nepasklis aplinkoje.

Panaudotos jonų mainų dervos, skystų atliekų koncentratai, reaktorių komponentai, pelenai dažniausiai priskiriami vidutiniškai radioaktyvių atliekų kategorijai. Tačiau jų skleidžiama spinduliuotę yra daug stipresnė, todėl būtinos patikimos apsaugos priemonės – ekranai ar distanciniu būdu valdoma įranga. Šios atliekos paprastai laidojamos taip pat, kaip ir mažai radioaktyvios atliekos.

Paviršinis kapinynas – tai žemės paviršiuje įrengti gelžbetonio rūsiai, kuriuose sudėtos pakuotės su radioaktyviosiomis atliekomis, uždengti daugiasluoksniu, atspariu aplinkos poveikiui, apdangalu. Šis būdas yra visuotinai pripažintas ir naudojamas daugelyje valstybių. Prieš laidojimą atliekos apdorojamos ir supakuojamos.

1 pav. Mažai ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinis kapinynas

Paviršinio kapinyno Lietuvoje koncepcija parengta išnagrinėjus analogiškų kapinynų kitose šalyse (Japonijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Slovakijoje) projektus ir eksploatavimo patirtį. Įvertinus jų privalumus ir trūkumus, Lietuvos gamtinių sąlygų ypatumus, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, pasirinkta pilkapio tipo daugiabarjerė konstrukcija. Tai tokia konstrukcija, kai įrengiama vienas kitą papildančių natūralių ir dirbtinų barjerų sistema, kuri patikimai izoliuoja radioaktyviąsias atliekas ir apsaugo aplinką nuo galimos taršos. Lietuvoje paviršinis kapinynas bus statomas iš natūralių medžiagų, kurios yra patvarios ir ilgaamžės. Atliekų pakuotes, sukrautas gelžbetonio rūsiuose, dengs molio ir grunto sluoksniai. Gelžbetonis sulaiko radionuklidus ir apsaugo nuo žmonių ar gyvūnų įsibrovimo į kapinyno vidų. Molio ir grunto barjerai neleidžia drėgmei prasiskverbti iki rūsių. Planuojamasis kapinynas bus sudarytas iš atskirų sekcijų, lengvai pritaikomas mažesniam ar didesniam atliekų kiekiui.

Kraunant atliekas į gelžbetonio rūsį, jis bus uždengtas laikinu stogu. Po juo bus nuotoliniu būdu valdomas kranas, kuris perkels atvežtas atliekų pakuotes. Kai rūsys bus visiškai užpildytas ir užsandarintas, laikinas stogas bus perkeliamas prie kito rūsio. Užpildyti ir užsandarinti rūsiai bus uždengti molio ir grunto sluoksniais.

Nustatyta, kad taip įrengti kapinynai išlieka patvarūs visą trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų pavojingumo laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu jau patvirtinta paviršinio kapinyno mažai ir vidutiniškai radioaktyvioms trumpaamžėms atliekoms laidoti vieta – Visagino savivaldybėje, Stabatiškėse, šalia Ignalinos AE. Ši vieta patvirtinta atsižvelgus į poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, specialistų išvadas, kaimyninių šalių – Baltarusijos ir Latvijos – ekspertų argumentus ir pastabas. Projektavimo darbus planuojama pradėti 2008 m., statybų pradžia numatyta 2012 m., o 2015 m. planuojama pradėti eksploatuoti paviršinį radioaktyviųjų atliekų kapinyną.

Norėdami pamatyti didesnį paveikslėlį, spustelėkite jį pele.

2 pav. Ignalinos AE apylinkių žemėlapis.

  Stabatiškės – mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų kapinyno vieta.