Transportavimo studija

Statant Visagino atominę elektrinę (VAE), turi būti suplanuotas ir užtikrintas pastovus sunkiasvorių (nuo 500 t iki 1200 t svorio), didžiagabaričių (didesnio kaip 20 m ilgio, nuo 4 m iki 9 m aukščio ir pločio) ir kitų krovinių transportavimo į VAE statybos aikštelę srautas, numatomas visą atominės elektrinės statybos laikotarpį, t.y. apie 5 metus. Tuo tikslu 2008 m. sausio mėn. buvo inicijuotas Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo galimybių studijos projektas (1 pav.)

1 pav. Transportavimo studijos rengimo procesas

Maršrutas

• pirmoji galima aikštelė yra numatyta už IAE antrojo bloko rytų kryptimi. Tai maždaug 0,493 km2 dydžio teritorija, šalia kurios yra pirmojo ir antrojo reaktorių blokų laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla;
• antroji galima aikštelė yra numatyta vakarų kryptimi nuo esamos 330/110/10 kV įtampos Ignalinos transformatorių pastotės. Tai šiuo metu neužstatyta teritorija, kurios plotas maždaug 0,424 km².

Abi aikštelės yra nutolusios nuo artimiausio jūrų uosto apytiksliai 500 km, o važiuojant esamais keliais tenka pravažiuoti ar pervažiuoti apie 50 tiltų bei viadukų (priklausomai nuo konkrečių maršrutų). Statant IAE, buvo pakankamai gerai išvystyta geležinkelio infrastruktūra, todėl tikslinga įvertinti ir analizuoti ją, atsižvelgiant į branduolinių technologijų ypatumus. Taip pat būtina apžvelgti ir vidaus vandenų transporto sektorių, išnagrinėjant jo galimybes, privalumus ir trūkumus.

Transportavimo galimybių studija bus atliekama dviem etapais (1 pav.):

1. Sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių transportavimo maršruto (-ų) tyrimas..
   Pagrindiniai tyrimo tikslai:
   • nustatyti kritinių sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių maršrutą (-us);
   • nustatyti pastovų kitų krovinių transportavimo srauto, trunkančio apie 5 metus, maršrutą (us) bei esant galimybei maksimaliai panaudoti esamą susisiekimo infrastruktūrą, nenutraukiant įprastinio eismo.
   Rengiant VAE sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių transportavimo maršruto (-ų) tyrimą, rekomenduojama vadovautis šiomis fazėmis (tačiau neapsiribojant jomis):
   1. kritinių ir kitų krovinių (reaktoriaus, elektros įrangos ir statybos modulių dalis) parametrų tikslinimas ir tvirtinimas;
   2. visų galimų susisiekimo infrastruktūros (automobilių kelių tinklas, geležinkelių tinklas, vidaus vandenų kelių tinklas, jūrų uostas, multimodalinio vežimo variantai) maršrutų sudarymas; sudarytų esamos susisiekimo infrastruktūros (automobilių kelių tinklas, geležinkelių tinklas, vidaus vandenų kelių tinklas, jūrų uostas) maršrutų medžiagos: esami ir perspektyviniai planai, logistikos žemėlapiai, perspektyviniai maršrutai, techniniai duomenys, atliktos susisiekimo infrastruktūros studijos ir kt. analizė;
   3. susisiekimo infrastruktūros maršrutų įvertinimo kriterijų sistemos sudarymas;
   4. sudarytų susisiekimo infrastruktūros (vidaus kelių tinklas, geležinkelių tinklas, vidaus vandenų kelių tinklas, jūrų uostas, mišrūs variantai) maršrutų vertinimas pagal parengtą kriterijų sistemą;
   5. transportavimo techninių brėžinių ir tyrimo ataskaitos rengimas.

   Numatoma, kad atlikus šių fazių darbus, būtų pasiekti visi užsibrėžti VAE sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių transportavimo maršruto (-ų) tyrimo tikslai ir parengta kritinių ir kitų krovinių maršruto (-ų) parinkimo ataskaita, kurioje papildomai pateikta aktuali informacija: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prieplaukų ir krantinių aprašymas, krovinių pristatymo iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir krovinių iškrovimo uoste galimybių įvertinimas, galimų sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transporto priemonių aprašymas ir numatomų transportavimo maršruto (-ų) kliūčių ir apribojimų identifikavimas. Be to, atliekant maršruto (-ų) tyrimą planuojami maršrutai turi būti suderinti su atitinkamomis susisiekimo sistemos institucijomis.

2. Nustatyto (-ų) maršruto (-ų) techninis ir ekonominis įvertinimas.
   Pagrindiniai įvertinimo tikslai:
   • išsamiai įvertinti ir aprašyti esamą susisiekimo infrastruktūrą (automobilių kelių tinklą, geležinkelių, vidaus vandenų kelių tinklą, jūrų uostą), nes tai bus VAE technologijų tiekėjų parinkimo techninės specifikacijos sudedamoji dalis. Remdamiesi parengtu įvertinimu, potencialūs technologijų tiekėjai galės įvertinti sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių pristatymo į VAE statybos aikštelę galimybes;
   • sudaryti projektų, inicijuojamų esamai susisiekimo sistemos infrastruktūrai pagerinti, numatant reikiamų transporto infrastruktūros objektų rekonstrukciją ar trūkstamų grandžių statybą, sąrašą.
   Rengiant VAE kritinių ir kitų krovinių maršruto (-ų) techninio ir ekonominio įvertinimą, rekomenduojama vadovautis šiomis fazėmis (tačiau neapsiribojant jomis):
   1. įvertintų ir atrinktų alternatyvių maršrutų kritinių vietų techninė analizė, numatant planavimo, projektavimo ir statybos sprendinius;
   2. reikiamų transporto infrastruktūros objektų rekonstrukcijos ar trūkstamų grandžių statybos kaštų įvertinimas;
   3. galimybių studijos ataskaitos rengimas.

   Numatoma, kad atlikus šių fazių darbus, būtų pasiekti visi užsibrėžti VAE kritinių ir kitų krovinių maršruto (-ų) techninio ir ekonominio įvertinimo tikslai ir parengta transportavimo galimybių studijos ataskaita, kurioje papildomai pateikta aktuali informacija: susisiekimo sistemos infrastruktūros teisinės aplinkos analizė ir krovinių transportavimo proceso organizacinių priemonių analizė. Be to, transportavimo galimybių studija turi būti suderinta ir patvirtinta atitinkamų susisiekimo sistemos institucijų atstovų.