Ką sako apie verslo perspektyvas statant AE projekto vykdytojai

Kaip susiję IAE uždarymas ir naujosios AE statyba?
Rimvydas Štilinis, UAB "Visagino atominė elektrinė" bendrosios infrastruktūros kompetencijos centro vadovas: Laiko skalėje ir pagal darbų pobūdį tai labai susiję projektai. IAE eksploatavimo nutraukimo darbai jau vyksta ir planuojama, kad jie tęsis iki 2030 metų. Naujos AE I reaktoriaus statyba preliminariai prasidės apie 2010-2012 metus ir truks gal iki 2015-2018 metų. Žmogiškųjų resursų ir vietinių įmonių įtraukimas į šiuos abu projektus tam tikra prasme dubliuosis ir akivaizdu, kad resursų reikės daugiau.

Kokia bendra ekonominė nauda šaliai, statančiai AE?
Marius Grinevičius, UAB "Visagino atominė elektrinė" generalinis direktorius: Tai priklauso nuo esamo šalies gamybinio potencialo. Šalys, kurios sugeba įsijungti į atominių technologijų gamybos procesą, laimi daugiau, nei tik atominės energetikos objektą ir jo gaminamą elektros energiją. Vienas pirmųjų žingsnių, kurį daro reaktorių gamintojai ruošdami pasiūlymą elektrinės konkursui, yra išsiaiškinti kokią dalį elektrinės statybos projekto jie galės atlikti vietinių gamintojų, statybininkų ar projektuotojų jėgomis, nes tai ženkliai sumažina bendrus projekto kaštus. Lietuvoje įmonių, galinčių jau dabar deklaruoti pasirengimą dalyvauti atominės elektrinės statyboje, nėra daug – tai daugiausia rangovinės organizacijos, dirbančios IAE. Trumpai sakant, Lietuvos bendrovės turi konkurencinį pranašumą prieš kaimyninių šalių įmones, tačiau norėdamos jį išnaudoti, turėtų jau dabar investuoti į rimtą pasiruošimą.
R. Štilinis: Suomijos pavyzdys irgi aiškiai parodo darbų apimtis ir veiklos galimybes. Statybos vietoje dirba 180 Suomijos bendrovių. Tie darbai skirtingi: statybos aikštelės paruošimas, transportavimas, objekto apsauga, pagalbinės funkcijos ir pan. Generalinis rangovas yra Vokietijos ir Prancūzijos konsorciumas. Kaip deklaruoja rangovai, pajėgumų dar trūksta, tad jeigu būtų įmanoma, jie mielai pakviestų dar daugiau vietos kompanijų. Pavyzdžiui, šiuo metu Suomijoje statybos darbuose dirba daugiau kaip 50% lenkų darbininkų ir specialistų. Gdansko laivų statykloje buvo virinamas metalinis reaktoriaus pagrindas. Įrangos tiekėjai, reikalingus nespecifinius komponentus stengsis gaminti arčiau objekto.

Kas paprastai stato elektrinę ir kokie yra pagrindiniai darbų etapai?
M. Grinevičius: Pirmasis ir daugiausia laiko užimantis yra paruošiamasis etapas. Tuo metu vykdomi tiriamieji darbai, atliekamos įvairios studijos bei vertinimai. Todėl čia labiausiai reikalingos konsultacinės ir mokslinių tyrimų paslaugos. Visapusiškai ištiriama aplinka, kurioje ruošiamasi statyti elektrinę. Pavyzdžiui, Poveikio aplinkai vertinime (PAV) iš Lietuvos pusės daugiausia dalyvauja mokslinės institucijos. Kiti subrangovai - užsienio įmonės, besispecializuojančios inžineriniuose tyrimuose, nes Lietuvos įmonės neturi patirties.
Po paruošiamojo etapo pradėsime techninių sąlygų ruošimą pirkimui. Tam iš Lietuvos pusės reikalingas mokslinis-inžinerinis potencialas. Toliau – techninis ir ekonominis pasiūlymų vertinimas. Čia irgi vyrauja konsultacinės paslaugos. Pasirašius kontraktą, prasideda kitas etapas – projektavimas ir licencijavimas. Beje, jau dabar susiduriame su didele problema. Kvalifikuotų pramonės objektų projektavimo pajėgų Lietuvoje trūksta. Laiko dar yra, tad stengiamės skatinti organizacijas, kurios galėtų pasitempti ir imtis tokių darbų. Jos turi ruoštis, kaupti jėgas, kad galėtų dalyvauti projektuojant tokio lygio objektą. Užtikriname, kad darbo bus labai daug ir dabar įdėtos lėšos į kvalifikaciją ir kokybę tikrai atsipirks su kaupu.
R. Štilinis: : Po projektavimo prasideda statybos darbai. Kaip liudija Suomijos pavyzdys, bent jau statybvietės parengimo darbus gali atlikti vietinės kompanijos.
V. Ledzinskas, UAB "Visagino atominė elektrinė" technologijų kompetencijos centro  vadovas: Galima būtų išskirti 3 pagrindinius etapus:

Kuriuose iš minėtų etapų pajėgios dalyvauti Lietuvos kompanijos?
V. Ledzinskas: Visuose.
M. Grinevičius: Manau, kad visų pirma jos galėtų atlikti įvairius statybos darbus. Norint tų darbų imtis, nepakanka, kad šios bendrovės atitiktų įpaprastai civilinei statybai keliamus reikalavimus. Jie bus kur kas aukštesni – juos sąlygoja branduolinio objekto statusas ir saugos reikalavimai Kompanijose, kurios sieks šių užsakymų, turės būti įdiegtas kokybės valdymas, jos privalo būti atestuotos pagal generalinio rangovo ir Valstybinės Atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) reikalavimus. Bus kruopščiai tikrinama, ar tos kompanijos sugebės kokybiškai atlikti numatytus darbus. Kartu su statybine dalimi prasideda technologinių mazgų montavimas. Vadinasi, reikalingos dar kitų specializacjų kompanijos. Beje, tokių yra Visagine. Jos dirba, tačiau kol kas atlieka smulkesnius darbus.

Kokios yra kitų šalių klaidos ar pamokos, kurias vertėtų žinoti arba atsiminti?
V. Ledzinskas: Kaip pavyzdį reikėtų imti „nedideles“ šalis, kuriose buvo vykdomi panašūs projektai – Suomiją, Rumuniją, Pietų Korėją. Praktika rodo, vietinių įmonių dalyvavimas statant pirmąjį energetinį bloką buvo gan nedidelis (~10% nuo darbų apimčių), tačiau statant antrą ir trečią tas indėlis labai smarkiai išaugo (iki 50-80%). Aišku, lyginant su šiomis šalimis, Lietuvos galimybės yra gerokai mažesnės, tačiau kartu su Latvija, Estija bei Lenkija jos žymiai išauga.
M. Grinevičius: Po statybų etapo prasideda pasiruošimas eksploatacijai. Tam intensyviai ruošiasi eksploatuojanti organizacija. Tačiau naujosios elektrinės eksploatacija bus vykdoma kitaip, negu senosios. Anksčiau būdavo laikomasi strategijos, jog elektrinė sukaupia pajėgas, kvalifikuotus kadrus ne tik eksploatacijai, bet ir remonto darbams. Sustojimai yra trumpalaikiai, tačiau žmonės ir pajėgos buvo laikomos visus metus. Taigi, tie specialistai būdavo išnaudojami neefektyviai.
Vakarietiškas modelis kitoks. Pačią elektrinę eksploatuoja nedaug žmonių – nuo 300 iki 500. O remonto metu reikiamas 1000-1500 įvairių sričių specialistų kiekis surenkamas, sudarant kontraktus su įvairiomis specializuotomis bendrovėmis. Jos remontuoja atskirus mazgus, sistemas AE sustojimo metu.
Čia irgi yra didelė erdvė pasireikšti verslui. Reikės daug įvairių kompanijų, galinčių atlikti specifinius darbus. Remontuoti turbinas, generatorius, patikrinti elektrinę dalį, saugos sistemas, matavimo sistemas ir t.t. Elektrinė ir jos darbuotojai užsiims tik operatyviniu valdymu ir organizuos darbą sustabdžius įrengimus remontui. Todėl čia bus perspektyvus verslas toms kompanijoms, kurios sugebės specializuotis. Remonto brigados, gerai išmanančios kokią nors specifinę sritį, keliauja po Europą, iš vienos AE į kitą. Jos sudaro sutartis su įvairiomis elektrinėmis ir vykdo savo darbus. Yra nemažai bendrų atominei energetikai procedūrų, kurias turi atlikti kompetentingi žmonės. Tokia sistema labai gerai veikia Vokietijoje. Ten įvairios kompanijos eksploatuoja keliolika elektrinių. Jos veikia labai lanksčiai ir efektyviai, derindamos savo darbus.

Ką turėtų žinoti Lietuvos verslo įmonės, norinčios dalyvauti statant naująją atominę elektrinę?
V. Ledzinskas: Darbų įvairovė ir apimtys bus labai dideli, taigi reikės ir įvairaus profilio įmonių. Jei AE statybos generalinis rangovas vietoje ras įmonių, kurios atitiks reikiamą kvalifikaciją, pajėgs užtikrinti kokybę ir kitus reikalavimus, daug darbų bus patikėta tokioms vietinėms įmonėms. Todėl dabar svarbiausia būtų žinoti, kokie yra galimi reikalavimai subrangovams bei imtis veiksmų jiems atitikti. Dar vertėtų pagalvoti apie galimybes įrengti savo gamybines bazes arčiau būsimos statybos vietos. Laiko ir erdvės tam yra.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nereikėtų koncentruotis tik ties statyba ir subrangos paslaugomis. Yra daug darbų, kuriuos reikia atlikti parengiamąjame etape ir už kuriuos iš esmės atsakinga būsima projekto įgyvendinimo bendrovė. Šie darbai patys įvairiausi, pradedant aplinkos tyrinėjimais ir baigiant žemės darbais bei statybomis. Tokias paslaugas tiekiančios įmonės galėtų parodyti iniciatyvą ir kuo anksčiau įsijungti į darbus. Tie, kas suskubs pirmieji ir gerai užsirekomenduos, turės pranašumą prieš vėliau ateinančius.
Darbams, kuriuos užsakinės projekto įgyvendinimo bendrovė, reikalavimai išdėstomi pirkimo dokumentuose. Teikiant pasiūlymus į tai ir reikės atsižvelgti. Na, o rangovus generalinis rangovas rinksis savo nuožiūra, remdamasis savo kriterijais.

Kiek ir kokių remonto organizacijų reikės AE eksploatavimui?
Valdas Ledzinskas: Darbų įvairovė ir apimtys bus labai dideli, taigi reikės ir įvairaus profilio įmonių. Jei AE statybos generalinis rangovas vietoje ras įmonių, kurios atitiks reikiamą kvalifikaciją, pajėgs užtikrinti kokybę ir kitus reikalavimus, daug darbų bus patikėta tokioms vietinėms įmonėms. Todėl dabar svarbiausia būtų žinoti, kokie yra galimi reikalavimai subrangovams bei imtis veiksmų jiems atitikti. Dar vertėtų pagalvoti apie galimybes įrengti savo gamybines bazes arčiau būsimos statybos vietos. Laiko ir erdvės tam yra.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nereikėtų koncentruotis tik ties statyba ir subrangos paslaugomis. Yra daug darbų, kuriuos reikia atlikti parengiamąjame etape ir už kuriuos iš esmės atsakinga būsima projekto įgyvendinimo bendrovė. Šie darbai patys įvairiausi, pradedant aplinkos tyrinėjimais ir baigiant žemės darbais bei statybomis. Tokias paslaugas tiekiančios įmonės galėtų parodyti iniciatyvą ir kuo anksčiau įsijungti į darbus. Tie, kas suskubs pirmieji ir gerai užsirekomenduos, turės pranašumą prieš vėliau ateinančius.
Darbams, kuriuos užsakinės projekto įgyvendinimo bendrovė, reikalavimai išdėstomi pirkimo dokumentuose. Teikiant pasiūlymus į tai ir reikės atsižvelgti. Na, o rangovus generalinis rangovas rinksis savo nuožiūra, remdamasis savo kriterijais.

Kaip bus ruošiami specialistai, dirbsiantys naujoje atominėje elektrinėje. Ar reikia ruošti savo kadrus?
M. Grinevičius: : Branduolinė fizika – ne vienintelė specialybė, kuri bus reikalinga atominėje jėgainėje. Bus reikalingi ir ekonomistai, finansistai, teisininkai, mechanikai, elektrikai ir daugybės kitų specialybių atstovų.
V. Ledzinskas: Būsimai projekto įgyvendinimo bendrovei artimiausiu metu labiausiai reikės aukštos kvalifikacijos specialistų, mokančių anglų kalbą ir turinčių patirtį įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus. Tokių, kurie būtų pajėgūs parengti technines sąlygas pirkimo konkursui bei atlikti pasiūlymų vertinimą – mechanikų, fizikų, elektrikų, operatorių ir pan. Reikės ir jau dabar reikia projektuotojų, statybos priežiūros specialistų, projektų vadovų, teisininkų, finansininkų. Lengviau išvardinti, kokių nereikės.
R. Štilinis: : Jau ruošiama Nacionalinė branduolinės energetikos specialistų programa. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Jie bus projekto valdytojai ir eksploatuos naująją atominę. Bet neužmirškime, kad reikės ir aukštos kvalifikacijos darbininkų. Statybos metu reikės apie 3000 tokių žmonių. Remonto, kuro perkrovimo metu – dar apie 1500 – 2000 žmonių. Vadinasi, reiktų juos irgi ruošti. Deja, kol kas mūsų švietimo sistema į tai dar neatsižvelgia. Naujoms kompanijoms, apie kurias jau kalbėjome, reikės ir specialistų su universitetiniu išsilavinimu, ir kvalifikuotų darbininkų. Kitaip sakant, atominėje energetikoje aukščiausia kvalifikacija reikalinga visur. Pavyzdžiui, šio metu labiausiai trūksta kvalifikuotų suvirintojų. Todėl kolegijos, amatų mokyklos irgi turėtų tam ruoštis.

Galbūt vertėtų akcentuoti, kokios perspektyvos laukia kompanijų, pretenduojančių tapti AE statytojais ar remontininkais?
M. Grinevičius: Vieno bloko statyba, nuo betono išliejimo iki elektrinės statybos pabaigos trunka ne mažiau kaip penkerius metus. Po to bus statomi dar du ar net trys blokai, priklausomai nuo jų galingumo. Kita reikalo pusė – remonto brigados, kurios pradės dirbti cikliškai. Jeigu bus pastatyti keturi blokai, per metus jie bus stabdomi kelis kartus ir neveiks po dvi - tris savaites. Todėl atominių technologijų priežiūros kompanijos turės itin daug darbo. Galima drąsiai sakyti, jog šešiasdešimčiai metų darbas garantuotas. Tad iš tiesų verta ruoštis, kaupti žinias.