Projekto prielaidos

Sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę (AE), kuri buvo pagrindinis elektros energijos gamintojas šalyje (gamino apie 70 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos), daugiau kaip 60 proc. elektros energijos yra importuojama, o Lietuvos energijos balanse dominuoja kuras iš vieno šaltinio. Tam, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas būtina konkurencija ir priklausomybės nuo vieno šaltinio/šalies mažinimas.

Energijos išteklių struktūra

Prognozuojama, kad nuo 2016 metų visose Baltijos valstybėse bus ženklus elektros energijos gamybinių pajėgumų trūkumas, o jungiantis prie Europos kontinentinės elektros energetikos sistemos šalis privalo turėti pakankamus elektros energijos generatorius.

Pasiūla

Naujoji Visagino AE – racionalus šalies pasirinkimas

Elektrinės, kurios gamina energiją ilgą laiką esant pastoviai apkrovai (t.y. sudaro didžiąją paros apkrovimo dalį) yra vadinamos „baziniais“ energijos gamybos pajėgumais. Jie reikalingi tam, kad visa energetikos sistema veiktų stabiliai ir būtų užtikrinama ekonomiška energijos gamyba.

Lietuvoje pasirinkimas tokiai „bazinei“ energijos gamybai nėra platus – tai dujinės kombinuoto ciklo elektrinės, anglis deginančios arba atominės elektrinės. Anglimi kūrenamos elektrinės yra ypatingai aplinką teršiančios, todėl dėl didelės CO2 taršos leidimų kainos yra ekonomiškai nepatrauklios. Pvz., 1000 MW anglimi kūrenamai elektrinei per metus reiktų 2,7- 3 milijonų tonų anglies.

 Dujas deginančios elektrinės „atsineša“ priklausomybę ne tik nuo svyruojančios ir nuolat augančios dujų kainos, bet ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Mat kuras, jei transportuojama vamzdynais, atkeliauja  iš vienos šalies. Kaip rodo tarptautinė patirtis, norint patikimai apsirūpinti energija, reikia siekti naudojamų energijos išteklių, jų tiekimo bei technologijų įvairovės.

Branduolinė energetika, tuo tarpu, suteikia galimybę kurą importuoti iš įvairių šalių (uraną tiekia daugiau nei 15 valstybių) ir jo atsargų yra daug, užtikrina stabilias energijos gamybos kainas, o branduolinis kuras, patikimumo požiūriu,  yra laikomas vietiniu, nes jo reikia mažai (metams tik 20-30 tonų branduolinio kuro 1000 MW elektrinei) bei jo tiekimas nekelia didelių problemų. Ypatingai svarbu ir tai, kad branduolinėse jėgainėse elektros energija gaminama neteršiant atmosferos CO2 išmetimais.

Skaičiai

Taigi, investicija į branduolinę energetiką yra pranašesnė už išteklių importu grįstą energetiką, nes:

  • Užtikrina energetinį saugumą
  • Konkurencinga elektros energijos gamybos kaina
  • Mažesni anglies dvideginio išmetimai
  • Investicija į aukštąsias (branduolines) technologijas
  • Kuriamos naujos darbo vietos
  • Galimybė racionaliai panaudoti esamą infrastruktūrą.

 

  • Ekonomikos ekspertas Gitanas Nausėda:

    “Pradėjus milžiniškas atominės elektrinės statybas Lietuvoje, jos teigiamai paveiks visą šalies pramonę, atsiras darbo daugybei įmonių ir žmonių, jų uždirbti pinigai „nusės“ Lietuvoje.”

  • Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė:

    “Naujo strateginio investuotojo atsiradimas projektą apšviečia kita šviesa. Jis yra perspektyvus, mes turime logistines galimybes vystyti šį projektą. Durys yra atvertos visiems regioniniams partneriams -tiek Estijai, tiek Latvijai, ir vienokia ar kitokia forma esame įsitikinę, kad šios šalys dalyvaus, Lenkijai taip pat atviros durys. Taigi projektas yra perspektyvus ir jis bus vystomas.”

  • Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius:

    “Aš, kaip ir visada, tikėjau ir tikiu šiuo projektu ir jo sėkme, ir tikiu, kad bus sėkmingai užbaigtos derybos su strateginiu investuotoju. O Lietuva, kaip ir numatyta, turės AE, kaip labai svarbią mūsų nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo dalį.”

  • Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton:

    “Mes stipriai remiame Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją, kuri apima atominės energetikos vystymą, apsirūpinimą dujomis, nafta bei elektros tiltais su Baltijos valstybėmis ir likusia Europos Sąjunga.”

  • Energetikos komisaras Guentheris Oettingeris:

    “Regioninis Visagino AE projektas, kartu su kitais Baltijos energijos rinkos jungčių plane (BEMIP) numatytais projektais, yra labai svarbus norint užtikrinti patikimą energijos tiekimą Baltijos regione bei siekiant pilnos Baltijos šalių integracijos į ES vidaus energijos rinką.”

  • Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis:

    “Latvijos energetikos bendrovė „Latvenergo“ privalo toliau dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte Lietuvoje, todėl sieksime rasti valdymo modelį, geriausiai atitinkantį Latvijos gyventojų interesus. Šis projektas ir Latvijos dalyvavimas jame turi būti vertinamas vien tik komerciniu požiūriu.”

  • Estijos Ministras Pirmininkas Andrus Ansip:

    “Mes norime diversikuoti mūsų energetikos portfelį. Mums būtų įdomu dalyvauti statant naują atominę elektrinę.”

  • Lenkijos Ministras Pirmininkas Donald Tusk:

    “Svarbiausiu energetikos projektu regione yra naujos AE statyba Visagine.”

  • Energetikos ekspertas, buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas Saulius Kutas:

    “Jei manęs klaustų, ar reikia statyti Visagino AE, tai atsakyčiau: taip, Lietuvai AE reikia statyti. Ir statyti reikia, nelaukiant kažkokių naujų technologijų. Statyti reikia, nes tai yra naudinga, o dabartinės kartos reaktoriai yra pakankamai saugūs, tad laukti naujos kartos, dar saugesnių, nėra prasmės.”

  • Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas:

    “Nauja Visagino atominė elektrinė, kurią kartu su regiono partneriais bei strateginiu investuotoju ketina pastatyti Lietuva, ir jos statybų procesas turės didelės teigiamos įtakos regiono bei visos šalies ekonomikai.”