Projekto prielaidos

Mūsų gyvenimo kokybei didelės įtakos turi elektros energija. Kylant šalies ekonomikai, ženkliai auga ir elektros energijos suvartojimas. Pavyzdžiui, 2000 – 2007 m. Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) vidutiniškai augo 7,9% per metus, o elektros energijos sąnaudos 2000 – 2007 m. išaugo 1,4 karto arba vidutiniškai 5,1% per metus. Prognozuojama, kad elektros energijos suvartojimas augs ir toliau.

Šiuo metu Ignalinos atominė elektrinė (IAE) yra vienintelė atominė elektrinė Lietuvoje. 2007 m. IAE II-asis blokas pagamino apie 70 % šalyje suvartojamos elektros energijos. 2009 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę bus stipriai paveiktas visų Baltijos šalių, bet ypač Lietuvos, energetinis saugumas. Todėl, žvelgiant į artimiausią ateitį, būtina užsitikrinti patikimą, ekologišką pagrindinį šalies elektros energijos generavimo šaltinį.

Energijos tiekimo strateginis saugumas, didelis organinio kuro kainų nestabilumas ir riboti ištekliai bei klimato kaita tapo dominuojančiais veiksniais, darančiais įtaką ateities elektros energijos gamybos technologijų pasirinkimui. Šiame kontekste ypač palankiai atrodo branduolinė energetika, nes ji neteršia atmosferos, urano gavyba sukoncentruota politiškai stabiliuose regionuose, todėl gaminamos elektros energijos savikaina mažai svyruoja, o gamtoje urano atsargos yra didesnės nei organinio kuro.
Todėl racionalus ir Lietuvos siekis toliau vystyti branduolinę energetiką. Atnaujintoje Nacionalinės energetikos strategijoje, kuri įsigaliojo 2007 m. sausio 27 d., pažymėta, kad būtina užtikrinti saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą, perimamumą ir plėtrą.

Pastaruoju metu didėjant susirūpinimui dėl klimato atšilimo, daugėja ir prognozių, kad anksčiau ar vėliau išmetamųjų „šiltnamio“ dujų kiekis visame pasaulyje bus labai griežtai kontroliuojamas. Šiuo metu mažiausiai CO2 į aplinką išmetama, kai elektra gaminama naudojant branduolinę energiją ir vandens energiją. 2003 metais Jungtinių Amerikos Valstijų Masačiūsetso technologijos instituto (MIT) specialistai atliko išsamią studiją „The Future of Nuclear Power“. Pagal vieną iš scenarijų apskaičiuota, kad jeigu iki 2050 metų atominėse jėgainėse gaminamos elektros energijos kiekis išaugtų trigubai, o jų bendroji galia pasiektų 1 mln. MW, išmetamo į atmosferą anglies dioksido kiekis kasmet sumažėtų 0,8 – 1,8 mlrd. tonų (priklausomai nuo to, kokias elektrines pakeistų atominės). Todėl nereikėtų stebėtis, kad ir įvairių šalių vyriausybės, ir elektros energijos tiekėjai vis dažniau galvoja apie naujų atominių elektrinių statybą – branduolinė energetika yra viena iš pasirinkčių, leidžiančių sumažinti išmetamojo anglies dvideginio kiekį.

Kadangi daugelio atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimo galimybės kol kas yra ribotos, tikėtina, kad tokių energijos išteklių naudojimo technologijos sudarys esminę dalį pasaulio energijos balanse tik po 30-40 metų. Dabar jie gali labiau papildyti nei pakeisti dideles jėgaines. Šiuo metu atominėse elektrinėse pagaminama 1/3 visos Europoje gaminamos elektros energijos, o pasaulyje – daugiau negu šeštadalis.

Branduolinė energetika yra efektyvi ir kuro sąnaudų atžvilgiu. Ją tęsti skatina ir duomenys apie įvairių tipų elektrinių metines kuro sąnaudas. 1 lentelėje parodyta, kiek per metus reikia kuro 1000 MW galios elektrinėms pagaminti tą patį elektros energijos kiekį.

Kadangi Lietuva jau turi atominę elektrinę ir pakankamos patirties kuriant branduolinės energetikos šalyje infrastruktūrą ir palaikant aukštą branduolinės saugos lygį, statant Visagino AE bus galima panaudoti turimą patirtį ir, remiantis naujausiomis technologijomis bei mokslo laimėjimais, pastatyti saugią, pažangią, ekologišką ir ekonomišką jėgainę.

Taigi, nors diskusijos dėl branduolinės energetikos ateities, jos pranašumų ir trūkumų susilaukia aktyvaus visuomenės dėmesio, šiandien branduolinė energetika yra sritis, padedanti spręsti ne tik ekonominius ar ekologinius, bet visų pirma ir geopolitinius uždavinius.