Pagal branduolinių reaktorių paskirtį

  1. Branduoliniai reaktoriai, skirti elektros energijos gamybai branduolinėse jėgainėse. Šiai kategorijai priklauso didžioji dalis jau aptartų branduolinių reaktorių.

  2. Reaktoriai, skirti transporto priemonių varomajai jėgai generuoti:
    1. Jūrų laivyno laivams (daugiausiai kariniame jūrų laivyne) varyti.
    2. Aviacijoje naudojamų raketų, kosminių erdvėlaivių varymui.
  3. Reaktoriai, kurių sukuriama šiluma naudojama:
    1. Vandens gėlinimui. Tokiu būdu gėlu vandenu aprūpinamos vietovės, kuriose labai trūksta geriamojo vandens. Didžiausia vandens gėlinimo jėgainė pasaulyje yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Per metus joje išgaunama 300 milijonų kubinių metrų geriamojo vandens (tokio kiekio vandens Vilniaus miestui užtektų 9 metus). Ši vandens gėlinimo jėgainė nėra branduolinė.
    2. Gyvenamųjų ir gamyklų pastatų šildymui.
    3. Vandenilio gamybai, kuris vėliau panaudojamas reakcijoms su deguonimi, kurių metu gauta energija naudojama transporto priemonėms varyti arba elektros energijai gaminti.
  4. Branduolių virsmo reaktoriai, kuriuose vieni branduoliai virsta kitais:
    1. Dauginimo reaktoriai (angl. Breeder reactors), kuriuose tuo pačiu metu kurui naudojamos daliosios ir nedaliosios medžiagos, gamina daliąsias medžiagas. Skiriami 2 dauginimo reaktorių tipai:
      • Greitieji dauginimo reaktoriai (angl. fast breeder reactor). Dėl greitųjų neutronų reaktoriuose gaunamų perteklinių neutronų galima eksploatuoti branduolinį reaktorių, kurį pradžioje pakrovus plutoniu, galima iš gamtinio arba jau panaudoto urano gaminti naują branduolinį kurą.
      • Šiluminiai dauginimo reaktoriai (angl. thermal breeder reactor). Tokiuose reaktoriuose gaminamas branduoliam kurui tinkantis dalusis U-233 izotopas. Pradžioje reaktorius pakraunamas sodrintu uranu, plutoniu arba MOX kuru. Toliau ekfsploatuojant reaktorių yra reikalingas Th-232, kuris, pagavęs neutroną ir įvykus beta skilimui, virsta U-233 branduoliu. Kadangi Th-232 izotopas gamtoje aptinkamas dažnai, todėl taip sumažinama branduolinio kuro gamybos kaina.
    2. Reaktoriai, kuriuose gaunami įvairūs radioaktyvūs americio izotopai (kurie naudojami dūmų detektoriuose) arba Co-60 ar Mo-99 izotopai, kurie naudojami medicinoje gydymo ir diagnostikos tikslams.
    3. Reaktoriai, kuriuose gaunami branduoliniams ginklams tinkami cheminiai elementai.
  5. Moksliniai tiriamieji reaktoriai. Juose gaunami laisvieji neutronai, todėl šie reaktoriai naudojami kaip neutronų šaltiniai medžiagų analizei, moksliniams tyrimams, radioizotopams, kurie naudojami medicinoje bei pramonėje, gauti. Moksliniai tiriamieji reaktoriai yra daug mažesni už kitų rūšių reaktorius, todėl jie naudojami nemažai pasaulio universitetų. Šiuo metu pasaulyje yra apie 280 tokių reaktorių, jie naudojami 56 valstybėse. Kai kurie tyrimų reaktoriai naudoja didelio sodrinimo uraną, todėl stengiamasi tokį kurą pakeisti mažo sodrinimo uranu.