Lietuvai būtina pasistatyti naują atominę elektrinę

Autorius: PET LK - Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas

Pastaruoju metu, artėjant naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje pradžiai, vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių geriau apsvarstyti arba atidėti vėlesniems laikams šio klausimo sprendimą. Siūloma panagrinėti įmanomas elektros gamybos alternatyvas deginant iškastinį kurą arba tiesiog trūkstamą elektros energijos kiekį importuoti iš kaimyninių šalių (Rusijos). Būtų galima išvardinti daugybę įvairių nuomonių ir primigtinų siūlymų, kaip spręsti energetikos ir mūsų visų laukiančius greičiau nei po dviejų metų iššūkius. Lietuvos elektros energetikos sistema dirba patikimai ir be sisteminių avarijų. Vienos jų padarinius 2003 metais pajuto 50 milijonų Šiaurės Amerikos gyventojų. Tada gyventojai liko be elektros dešimtims valandų. Tais pačiais metais elektros sistemos avarija ištiko ir Italiją. Atlikta elektros sistemų avarijų analizė parodė, kad jų didelį mastą lėmė ir visuomenės nepakankamas dėmesys elektros energetikos problemoms. Būtent tai ir paskatino JAV Kongreso Technologijų vertinimo valdybą parengti leidinį „Paprastai apie elektros sistemą“( angl. Electric Power Wheeling and Dealing). Leidinys turėtų padėti plačiajai visuomenei ir politikams suprasti elektros ūkio problemas. Argi nebūtų toks leidinys naudingas ir pas mus visiems susidomėjusiems energetika?

Didžiausias elektros energijos gamybos šaltinis Lietuvoje uždarius Ignalinos AE išliks Lietuvos elektrinė. Tačiau reikia pastebėti, kad reali disponuojama šios elektrinės galia bus 1500 MW, nes net ir pastačius naujas kombinuoto ciklo dujų turbinas, dalies seniausių turbinų eksploataciją teks nutraukti. Pagal dabar ES taikomą metodiką Lietuva negavo pakankamo kiekio apyvartinių taršos leidimų 2008-2012m. laikotarpiui. Europos Sąjunga laikosi pozicijos mažinti CO2 išlakų apimtį po 5 procentus per metus. Todėl galima prognozuoti, kad atitinkamai augs ir apyvartinių taršos leidimų kainos rinkose. Šios priežastys gali ženkliai įtakoti elektros gamybos kainas.

Reikia įvertinti kylančias angliavandenilių kainas ir jų tiekimo patikimumo klausimus. Taip pat yra galima elektros energijos importo galimybių rizika apsirūpinant elektros energija iš Rusijos elektros energetikos sistemos. Čia gali kilti panašios rizikos kaip ir apsirūpinant kuru, naudojamu elektros energijos gamyboje. Šios priežastys taip turi lemiamą įtaką elektros kainai.

Augančio įperkamos elektros energijos poreikio ir naujų ekonomiškai pagrįstais kaištais generavimo pajėgumų būtinybės analizė parodė, kad tik bendrai regioniniu lygiu šie uždaviniai yra išsprendžiami. Trijų Baltijos šalių Premjerų 2006 metų vasarį priimtas sprendimas bendrai statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje įpareigojo savo šalių energetikos kompanijas imtis šio uždavinio. 2006m. pabaigoje Lietuvos energijos, AS Latvenergo ir Eesti Energia AS specialistų bei pasitelktų užsienio konsultantų atlikta studija vienareikšmiškai atsakė, kad naujos atominės elektrinės statyba Lietuvoje yra įgyvendinama ir ji yra perspektyvesnė nei kitos alternatyvios elektrinės. AB „Lietuvos energija“ iniciatyva dabar vykdomi parengiamieji naujos atominės elektrinės projekto darbai. Tai poveikio aplinkai vertinimas (PAV), statybos aikštelės ir transportavimo studijos, techninių sąlygų rengimas, informacinių technologijų strategijos parengimas bei daugelis kitų svarbių užduočių.

Praeitų metų lapkritį Romoje vykusiame Pasaulio energetikos kongrese viena pagrindinių temų buvo raginimas atsigręžti į branduolinę energetiką. Italijos naftos ir dujų kompanijos „ENI“ vadovas Paolo Scaroni kritikavo savo šalies poziciją nenaudoti branduolinės energetikos: „branduolinė energetika yra vienintelė sistema, kurią galime pilnai kontroliuoti ir kuri neišskiria CO2 išlakų. Italija importuoja gamtinių dujų vienam gyventojui dvigubai daugiau už ES vidurkį ir net 60% šalies elektros energijos pagaminama naudojant šį kurą.“ Dėl didėjančio gamtinių dujų importo Italija susilaukia aštrios kritikos ne tik iš Europos Komisijos bet ir šalies viduje. Perorientuoti seniausios Europos valstybės ekonomiką į branduolinę energetiką nelengvas politinis uždavinys vadovams šalies, referendume uždraudusios naudoti branduolinę energetiką.

Pierre-as Gadonneix-as Prancūzijos „EdF“ kompanijos vadovas ir Pasaulio energetikos tarybos (PET) pirmininkas, akcentavo, kad energetikoje būtinos didelės investicijos. Jo nuomone pramoninės valstybės turėtų perduoti brandžias, pasižyminčias mažomis CO2 išlakomis energijos technologijas, besivystančioms šalims.

Prancūzijos kompanijos „Areva“ vadovės Anne Lauvergeon nuomone branduolinė energetika turi būti ne vien tik turtingųjų valstybių pasirinkimo galimybe. Ji pavadino branduolinę energetiką neišvengiama energetinės ateities dalimi, išdėstydama tris argumentus: tai energijos rūšis, pasižyminti mažomis CO2 išlakomis, konkurencinga elektros energijos gamyboje, o elektros gamybos kaštai yra stabilūs ir prognozuojami 60 metų į ateitį.

Romos kongreso išvadose pabrėžiama, kad kongresas inicijavo Italijos energetikos politikos aptarimą ir pabrėžė būtinybę pradėti viešą diskusiją apie branduolinės energetikos vaidmenį. Atominė energetika išliks svarbi ir užims vis didesnę dalį energijos balanse.

Vienas garsiausiai, neseniai nuskambėjusių raginimų pasitelkti branduolinę energiją augančio energijos poreikio tenkinimui, tuo pačiu mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, atskriejo iš Jungtinės Karalystės. Ministras Pirmininkas Gordonas Braunas praėjusią savaitę pasakė, kad energijos tiekimas šaliai turi būti „ užtikrintas“ ir labiau įperkamas, nepaliaujamai kylant naftos kainai. Jis pridūrė, jog debatai apie klimato kaitą taip pat pagrindė sprendimą nagrinėti branduolinės energetikos pasirinkimo galimybę.

„Aš sakyčiau, kad šie metai bus įsimintini tuo, kad mes priėmėme teisingus ilgalaikius sprendimus šalies ateičiai ir vienas iš šių sprendimų yra tai, kad mes turėsime saugią ir patikimą energiją. Štai kodėl mes kviečiame kompanijas dabar pareikšti savo ketinimus statyti naujos kartos elektrines, pakeisiančias senąsias. Mes norime kad Britanija būtų labiau apsirūpinusi energija. Net ir su visais mūsų turimais atsinaujinančiais ištekliais mes vis tiek neišsiversime be branduolinės energetikos.“

Jungtinės Karalystės ekonomikos ministras Džonas Hatonas( John Hutton) pristatydamas šalies branduolinės energetikos strategiją (White paper on Nuclear Energy), pasakė, kad atominės elektrinės turės suvaidinti savo vaidmenį šalies ateities energetiniame balanse ir branduolinė energetika padės Britanijai išspręsti du uždavinius - tai užsitikrinti energijos tiekimą ir kovoti su klimato kaita.

Pritardamas Britanijos branduoliniam pasirinkimui, Foratomo - asociacijos atstovaujančios Europos branduolinės energetikos pramonę, vadovas Santjago San Antonio pasakė, kad „ sekdama Prancūzijos, Suomijos, Rumunijos, Slovakijos ir Bulgarijos planais statyti naujas atomines elektrines, Britanijos vyriausybė šiuo savo sprendimu tik patvirtina augantį įsitikinimą, kad Europa gali pasiekti savo energijos gamybos didinimo su mažomis CO2 išlakomis tikslus, tik pasitelkus branduolinę energetiką.

Net ir Arbų pasaulis, nestokojantis angliavandenilių išteklių, atranda branduolinės energetikos galimybes. Praėjusiais metais Prancūzija pasirašė įvairias sutartis su Jungtiniais Arabų Emyratais, Libija bei Alžyru dėl pagalbos atominės energetikos vystymo srityje. Taip pat yra svarstomos bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje galimybės su Maroku, Jemenu ir Egiptu.

Kiekvienos šalies ekonominis klestėjimas neįmanomas be išvystytos elektros energetikos. Štai jau du dešimtmečius Lietuvai patikimai tiekia elektrą branduolinė energetika, kurios svarbus vaidmuo, įvertinus iškilusias klimato kaitos grėsmes, turi išlikti ir ateityje. Naujos atominės elektrinės statyba nėra pigi, tačiau kaip neseniai yra pasakęs Pasaulio energetikos tarybos pirmininkas Pierre-as Gadonneix-as, kad nieko nedarymas šiandien, gali labai brangiai kainuoti rytoj.