Finansų ekspertai apie VAE projektą

Interviu su AB SEB banko prezidento patarėju dr. Gitanu Nausėda ir vyriausiuoju analitiku Nerijumi Udrėnu.

Kokia prognozuojama Ignalinos AE uždarymo įtaka Lietuvos ekonomikai?

G. Nausėda: jeigu naujos atominės elektrinės statybos būtų pradėtos vykdyti jau dabar, elektrinė imtų veikti ne anksčiau tik kaip po dešimties metų. Todėl šiam laikotarpiui pagrindinis kainų scenarijus Lietuvai yra pesimistinis. Optimistiniais vertinimais, net jeigu pavyktų „prilaikyti“ elektros energijos kainas, ji vis tiek padidėtų 50%. Pesimistiniu atveju – daugiau kaip 100%. Deja, atsižvelgiant į tai, kaip kinta naftos ir dujų kainos, reikia ruoštis blogesniam scenarijui. Artėjant 2010 m. veikiausiai teks dar pesimistiškiau prognozuoti.

Makroekonominiu požiūriu mėginame kalkuliuoti, kiek pabrangusi elektra padidintų vidutinę infliaciją šalyje. Netiesioginis ir tiesioginis efektas bendrajam vartotojų kainų indeksui siektų maždaug apie 4% procentinius punktus. Dėl tiesioginio efekto (visi mes vartojame energiją savo namų ūkyje) – 2,5 – 2.7 %, o likusi dalis – dėl netiesioginio poveikio, per kitų prekių ir paslaugų gamybą.

Infliacija stabdo ekonomikos kilimą. Todėl ir ekonomikos sulėtėjimas būtų tiesioginė tos didesnės infliacijos pasekmė. Prognozuojame, kad Lietuvos ūkio augimas 2009 metais sudarys 5%, o 2010 metais – tik apie 3 %. Tas uždarymas turės neigiamos įtakos mūsų ekonomikos plėtrai - net iki trijų procentinių punktų. Situacija nekokia, bet tuo keliu mums teks eiti. Dabar reikia pasiruošti, sugalvoti „buferius“, kurie padėtų įveikti mūsų laukiantį sunkųjį laikotarpį.

N. Udrėnas: situaciją palengvintų, jeigu Lietuva būtų susieta su kitomis elektros energetikos rinkomis. Tarkime, Skandinavijos ar Lenkijos. Kol kas net Baltijos šalių elektros rinka neveikia efektyviai. Nors ilgalaikiai kontraktai draudžiami pagal bendrąją ES energetikos direktyvų dvasią, tačiau galioja tam tikros išimtys, kaip Estijai. Iki 2013 metų jai leista nepilnai atidaryti savo rinką. Todėl elektros rinkos skaidresniam funkcionavimui labai padėtų infrastruktūros jungtys ir bendrųjų energetikos rinkos reguliavimo principų įgyvendinimas ne tik Lietuvoje, Baltijos šalyse, bet ir platesniame regione.

Ar Lietuvai apskritai reikia statyti Visagino atominę elektrinę, o gal padėtų modernizuotos šiluminės elektrinės, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra?

G. Nausėda: labai sunku įžvelgti būsimus revoliucingus technologinius pokyčius. Gal per tą laiką atsiras naujų elektros energijos gamybos rūšių, kurios atpigintų procesą. Mano manymu, elektros energijos paklausa augs sparčiais tempais, todėl bus įvedami ir nauji pajėgumai. Tačiau jų gali nepakakti, taip stipriai augant paklausai. Be to, prognozėse neatsižvelgta į tokius veiksnius kaip klimato šilimas ir su tuo susijęs didėjantis kondicionavimo įrangos poreikis. Antra vertus, persėdimas į elektromobilius irgi reikštų papildomas energijos sąnaudas.

Jeigu kalbėtume apie Rytus ar Vakarus kaip apie potencialaus elektros energijos importo šaltinius, ten irgi galima įžvelgti energijos deficito formavimąsi per artimiausius 10 metų. Remiantis vieno Rusijos energetikos instituto duomenimis, Rusijos ekonomika o kartu ir elektros energijos paklausa augs palyginti sparčiai. Tačiau elektrinės sensta. Elektros energijos sistema irgi nebuvo privatizuota, nebuvo restruktūrizuota. Todėl stigo investicijų jėgainių plėtrai ir jų modernizavimui. Todėl neišvengiamai pačiai Rusijai truks gamybos pajėgumų.

Tą patį galima pasakyti apie Vakarus. Rytų Europoje uždaromos kai kurios atominės elektrinės. Vieninga rinka dar nefunkcionuoja. Todėl siekiant stabilaus elektros energijos tiekimo ir tam tikros nepriklausomybės, toks generuojantis pajėgumas kaip nauja AE Lietuvai būtų reikalingas. Bet ekonominį aspektą įvertinti labai sunku, nes labai daug kintančių parametrų. O jie ir lems AE efektyvumą, jos rentabilumą.

N. Udrėnas: turint omeny Lietuvos gamtines sąlygas, tikėtis didelio saulės ar vėjo energetikos indėlio sunku. Atsinaujinantys šaltiniai, kurie egzistuoja mūsų šalyje: biomasė, biokuras bus daugiau naudojami šildymui, bet ne elektros energijai gaminti. Galima modernizuoti dabar veikiančias termofikacines elektrines, bet vis tiek reikia spręsti pagrindinio energiją generuojančio šaltinio problemą. Esant dabartinei infrastruktūrai, statyti AE yra racionalus sprendimas. Tačiau itin svarbu nuspręsti, kokias technologijas pasirinkti. Branduolinių technologijų vystymas dėl Černobylio avarijos buvo pristabdytas. Branduolinę energiją toliau vystė Rusija, Prancūzija, Japonija, Kanada – didžiosios valstybės, kur buvo racionalu statyti didelius reaktorius. Tampa akivaizdu, kad ateityje augs ir mažesnio galingumo elektrinių poreikis. Joms lengviau parinkti vietą, bet kol kas labai brangios. Šios technologijos, naujieji reaktoriai dar kuriami.

Kaip elektros gamybos kaštai priklauso nuo AE dydžio?

N. Udrėnas: naujausios AE statybų tendencijos Kinijoje, Japonijoje ir kitur rodo: kuo turbina didesnė, tuo ji veikia efektyviau. Daugiau pagaminant energijos, statybos kaštai greičiau atsiperka. Todėl išryškėjo tendencija statyti kuo didesnes elektrines, nes didžiosios valstybės gali į tinklą tiekti daug elektros energijos.

Lietuvos situacija kiek kitokia. Optimalų galingumą galime apskaičiuoti įvertindami, kiek elektros energijos mes mažiausiai sunaudojame vasaros laiku. Elektrinė turi veikti nuolat, ji negali būti išjungiama ar įjungiama. Todėl Lietuvai šiai dienai pakaktų apie 1000 mW galios, o įvertinant ekonomikos augimą galbūt reikėtų kelių mažesnių tokių reaktorių.

Kiek Visagino AE projekto likimui yra reikšmingi tarptautiniai aspektai?

G. Nausėda: vienas iš privalumų tas, jog branduolinio kuro brangimas turi mažiau įtakos AE gaminamos elektros kainai, negu, pavyzdžiui, brangstančios dujos ar mazutas – šiluminėms elektrinėms. Mūsų partneriai irgi įvertina šį ekonominį aspektą. Tačiau dėl įvairių politinių niuansų Visagino AE projektas nevystomas taip sparčiai, kaip norėtųsi. Situaciją dar labiau sukomplikavo Rusija, pareiškusi, kad statys atominę jėgainę Kaliningrade. Turint omenyje Rusijos galimybes vykdyti tokius projektus, nesiskaitant su lėšomis ir nesitariant su kaimynais, jie šį projektą gali įgyvendinti greičiau, negu Lietuva. Todėl ir mums jau nebėra kelio atgal, reikia judėti į priekį.

N. Udrėnas: mūsų kaimynai, įskaitant Lenkiją, jaučia elektros energijos trūkumą. Tik Estijoje situacija palankesnė, kol jai nereikia labai brangiai mokėti už aplinkos taršos leidimus. Jie turi pereinamąjį laikotarpį iki 2015 metų. Todėl gali Narvos elektrinėje deginti skalūnus. Latvijoje energijos trūksta, ir kainų šuolis šių metų pradžioje ryškiai padidino infliaciją. Lenkijoje daugumos elektrinių amžius viršija 30 metų, todėl jiems reiktų bent pusę jų pakeisti kitais elektros energijos generavimo šaltiniais. Visų šalių interesai nuoširdūs.

Tad ar įmanoma kuo tiksliau įvertinti būsimą situaciją ir pasirinkti optimalią Visagino AE projekto versiją?

G. Nausėda: vartojimo poreikį prognozuoti nėra sunku, atsižvelgiant į tai, kokiais tempais augs mūsų ekonomika. Remiantis tuo, kiek ateinančiais dešimtmečiais galėtų mažėti mūsų energetinis imlumas (energijos kiekis, sunaudojamas BVP vienetui pagaminti), galima su pakankamai nedidele paklaida nustatyti mūsų elektros energijos poreikį.

Visagino AE funkcionavimo efektyvumą įvertinti sudėtingiau. Reikia atsižvelgti į kainos veiksnius, alternatyvių gamybos būdų patikrinimą pagal kainą. Čia be prielaidų neišsiverstume. Bet tam ir yra ekonominė analizė, kad patikrinus keletą hipotetinių variantų, nuo optimistinio iki pesimistinio, galima būtų nustatyti, ar pačiu blogiausiu atveju Lietuvai apsimoka statyti AE. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje tokia objektyvi analizė iš principo neįmanoma. Todėl reikia pasitelkti nepriklausomus ekspertus, atitinkamas pasaulio institucijas, kurios pateiktų galimus scenarijus pagal prognozuojamas dujų kainas, naftos, mazuto kainų pokyčius. Remdamiesi tais pokyčiais ir numatomu mūsų vartojimo poreikių augimu jau galėtume nustatyti, ar Lietuvai tai naudinga, ar ne.

G. Udrėnas: prieš keletą metų KTU specialistai, vadovaujami prof. Povilo Gylio, buvo atlikę išsamią studiją. Tiesa, dabar tuos skaičiavimus reikėtų patikrinti. Kaip tą padaryti? Naudingiausios būtų tarptautinės studijos, įvertinant naujausius duomenis. AE svarbiausia yra kapitalo kaštai. Kitaip sakant, kokios reikalingos pradinės investicijos. Visagino AE projekto skaičiavimai iš esmės remiasi optimistinėmis sąlygomis. Labai svarbu įvertinti, kiek kapitalo iš tiesų reikės. Ar partneriai sugebės rasti lėšų ir iš kokių šaltinių, koks reaktorius bus pasirinktas. Juk nuo to priklausys viso projekto kaina. Ankstesnės studijos yra gan bendro pobūdžio. Dabar reikia labai detalių skaičiavimų.

Kalbėjosi Rolandas Maskoliūnas