Ekspertai apie gyventojų saugos užtikrinimą

Atominės elektrinės saugumo ir civilinės saugos aspektai

Atominės elektrinės saugumo ir civilinės saugos klausimai aktualūs kiekvienam mūsų visuomenės nariui. Ar mums pateikiama pakankamai informacijos branduolinės saugos klausimais, kokia yra civilinės saugos struktūra mūsų šalyje, kaip reikėtų elgtis avarijos atominėje elektrinėje atveju? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos ir planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Stasys Stasiūnas ir Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Laura Valauskienė.

Ką reiškia valstybei ir visuomenei atominės elektrinės saugumas?
S. Stasiūnas: Tai visų pirma paties objekto ir ten dirbančio personalo saugumo užtikrinimas. Bet kokioje veiklos srityje dirbdami žmonės rūpinasi savo veiklos saugumu, ypač tokiose srityse, kur neatsargumas ar klaida gali brangiai kainuoti. Tenka pripažinti, kad ir visuomenė visais laikais rūpinosi savo saugumu plačiąja prasme. Vienas iš saugumo garantų – visiškas energetinių poreikių patenkinimas, suteikiantis visuomenei saugumo, pasitikėjimo, visavertiškumo jausmą. Žinome, kad valdoma branduolinė reakcija – didžiulis energijos šaltinis. Todėl branduolinio objekto saugumas valstybei ir visuomenei reiškia žymiai daugiau nei tik objekte vykdomos veiklos saugumą.

Kaip kito civilinės saugos struktūra mūsų šalyje, kaip ji formavosi ir kokias funkcijas atlieka?
S. Stasiūnas: Civilinė sauga susiformavo turėdama ankstesniais laikais gyvavusios civilinės gynybos pagrindus – tai ir specialistai, ir dalyko išmanymas, ir metodinė medžiaga. Per pastaruosius keliolika metų buvo perimta vakarietiška patirtis. Šiuo metu pagrindinė civilinės saugos veiklos sritis – planuoti, organizuoti ir koordinuoti valstybės pasirengimą veiklai ekstremalių situacijų atveju.

Kokios jūsų tarnybos funkcijos incidento Ignalinos atominėje elektrinėje atveju?
S. Stasiūnas: Pagrindinės funkcijos – koordinuoti valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmus, užtikrinti pavaldžių įstaigų numatytų funkcijų ir užduočių vykdymą, likviduojant avarijos padarinius už branduolinio objekto ribų bendrosios avarijos atveju. Bet tai nereiškia, kad bus atsisakoma talkinti objekto personalui.

Kas informuoja visuomenę apie situaciją Ignalinos AE?
S. Stasiūnas: Yra nustatyta konkreti schema, pagal kurią bus informuojama visuomenė. Pagal šią schemą informacija pasiekia mūsų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą.

Norėdami pamatyti didesnį paveikslėlį, spustelėkite jį pele.

1 pav. Pirminės informacijos apie branduolinę avariją pateikimo visuomenei schema

Kokia informacija žmogus turi tikėti, pasklidus gandams apie Ignalinos AE įvykusią avariją?
S. Stasiūnas: Oficialiai pateikiama informacija. Net lankstinukuose rašoma, kad išgirdus kaukiančias sirenas būtina įsijungti valstybinę radijo ar televizijos programą ir išklausyti pranešimus, kaip toliau elgtis konkrečios ekstremalios situacijos atveju.

L. Valauskienė: Mūsų departamentas neužsiima nei gandų skleidimu, nei jų neigimu. Kalbant apie konkretų atvejį – „antį“ dėl avarijos Sankt Peterburgo atominėje, mes sutikslinome informaciją su atitinkamomis Rusijos institucijomis, VATESI, Radiacinės saugos centru. Nė viena iš šių tarnybų nepatvirtino šio fakto.

Ar mūsų šalyje yra sukurta visuomenės švietimo atominės energetikos, su ja susijusių pavojų ir elgesio avarijos atveju klausimais sistema ir kas joje dalyvauja?
S. Stasiūnas: Civilinės saugos pagrindų mokoma Nemenčinėje, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centre. Čia mokomi valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, mokymo įstaigų vadovai, juos pavaduojantys asmenys, apskričių ir savivaldybių civilinės saugos darbuotojai. Žemesnio lygmens specialistai mokomi apskričių viršininkų administracijos Civilinės saugos ir Mobilizacijos departamentų Parengimo skyriuose. Į visas civilinės saugos pagrindų mokymo programas įtrauktos paskaitos apie radiaciją ir Černobylio avarijos patirtį. Tačiau civilinės saugos mokymo procese paskaitos apie atominę energetiką iš bendro parengties ekstremalioms situacijoms konteksto neišskiriamos.

L. Valauskienė: Civilinės saugos mokymo centras užsiima visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais. Tai plati sritis, kuri apima visas valstybės institucijas. Į mokymo programą įtraukta ekstremalių situacijų prevencija, pasirengimas nelaimėms, situacijų lokalizavimas, gaisrų gesinimas.

S. Stasiūnas: Prieš keletą metų civilinės saugos specialistai diskutavo apie tai, kaip pagerinti visuomenės žinias apie civilinę saugą. Ar pakanka tik gerinti mokymo ir švietimo kokybę? Bandyta net diferencijuoti atskirus dalykus ir apibrėžti, ką, pavyzdžiui, įmonės vadovas turi žinoti, išmanyti ir mokėti, išklausęs civilinės saugos pagrindų kursą. Nuspręsta, kad žmogus sąmoningai turi siekti žinių. Išmokyti per trumpą laiką civilinės saugos neįmanoma. Galima tik pateikti informaciją, ar pasakyti, kur ją galima gauti.

L. Valauskienė: Visuomenės švietimas vyksta nuolat. Kiekvienas pavojingo objekto veiklos vykdytojas turi parengti informaciją apie pavojingą objektą, veiklą jame, kaip apsisaugoti avarijos atveju, kaip elgtis žmonėms. Atsakingieji asmenys privalo išplatinti tą informaciją. Ignalinos AE irgi turėtų informuoti visuomenę apie kiekvieną pasikeitimą.

Kokiu būdu tai turi būti atlikta?
L. Valauskienė: Per žiniasklaidą, platinant atmintines, knygas, brošiūras. Kiekviena savivaldybė privalo informuoti savo gyventojus, kaip jie turėtų elgtis nelaimės atveju. Tik gal ne visi tą daro. Aukščiausios valstybės institucijos yra parengusios planus, kurie reglamentuoja visuomenės informavimą.

Ką daryti, jeigu pasklido gandas apie įvykusią avariją?
L. Valauskienė: Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę. Ji yra arčiausiai kiekvieno iš mūsų. Savivaldybės tarnybos teikia rekomendacijas, perspėja, kaip elgtis nelaimės atveju. Kiekvienoje savivaldybėje yra civilinės saugos specialistas. Žmonės turi žinoti, kad oficialią informaciją apie tokius incidentus teikia savivaldybė.

Kaip metams bėgant kito saugos technologijos, civilinės saugos metodai?
S. Stasiūnas: Technikos pažanga, ypač informacinės technologijos, neabejotinai turėjo reikšmės pažangai ir civilinės saugos srityje. Civilinės saugos suvokimui reikšmės turi ir pakitę socialiniai santykiai visuomenėje. Kalbant konkrečiai apie branduolinę energetiką, branduolinės ir radiacinės saugos tobulinimui turėjo įtakos Černobylio avarijos patirtis.

L. Valauskienė: Dabar iš esmės pasikeitė požiūris į informavimą. Sovietiniais laikais informacija buvo dozuojama arba jos išvis nebuvo. Šiais laikais informacijos nepaslėpsi. Todėl laikomasi principo nemeluoti, sakyti, kaip yra, teikti visuomenei kuo daugiau informacijos.

Ignalinos atominė elektrinė turi savo veiklos planą, kuriame labai svarbi vieta skirta visuomenės informavimui. Visos funkcijos yra reglamentuotos. Taip pat ir departamente rengiama nauja šios veiklos redakcija. Jeigu įvyktų avarija atominėje elektrinėje, visuomenei nedelsiant būtų apie tai pranešta. Kaip informaciją gautų visuomenė ir žiniasklaida, matyti pateiktoje schemoje.

P.S. Informacija apie radiacinę situaciją šalyje teikiama interneto svetainėje
http://193.219.133.11/v3/index.php?option=com_frontpage&Itemid=1