Apie projektą

2009 m. pabaigoje Lietuva uždarė antrąjį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktorių, kuris gamino apie 70 proc. šalies elektros energijos. Uždarius IAE, šalis turi importuoti daugiau kaip 62 proc. elektros ir 80 proc. visų jai reikalingų energijos išteklių. Didžioji dalis energijos išteklių importuojama iš vienos šalies (Rusijos). Situaciją blogina tai, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys (Latvija ir Estija) yra izoliuotos nuo likusios Europos Sąjungos, nes neturi elektros energijos jungčių su kitomis valstybėmis (vienintelė Baltijos šalių jungtis su vakarų energetikos sistema – Estijos 350 MW galingumo jungtis su Suomija „EstLink-1“). Kad Baltijos šalys būtų pilnavertės ES narės, jų energetikos sektorius turi būti integruotas į ES energetikos sistemą.

Šiuo metu vyksta Baltijos šalių energijos rinkos sujungimo su Europos energetikos sistema darbai, pradėti kai 2009 m. birželio 17 d. Baltijos, Skandinavijos šalys, Lenkija ir Vokietija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Baltijos jūros šalių energijos rinkos jungčių plano (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP) įgyvendinimo. Įgyvendinant šį planą bus nutiestos:

• 700 MW jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos („NordBalt“), kuri bus baigta 2016 m.
• 500 MW jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“), kuri bus baigta 2015 m., ir dar viena 500 MW jungtis, kuri bus baigta 2020 m.
• 650 MW jungtis tarp Estijos ir Suomijos („Estlink-2“), kuri bus baigta 2014 m.

Kadangi elektros energijos paklausa didėja, o iki 2016 metų reikės uždaryti aplinką teršiančias bei pasenusias iškastinį kurą naudojančias elektrines, tai elektros energijos paklausa bus gerokai didesnė nei pasiūla. Prognozuojama, kad 2020 m. Baltijos šalių elektros energijos trūkumas sudarys 10,5 TWh. Tokiam dideliam elektros energijos trūkumui kompensuoti prireiks 1,3 GW papildomų elektros gamybos pajėgumų. Nauji elektros energijos gamybiniai pajėgumai reikalingi dar ir dėl to, kad šalys, siekdamos integruotis į kitą energetikos sistemą turi būti savarankiškos, t.y. turėti pakankamus ir konkurencingus elektros energijos generacijos šaltinius.

Įvertinus visus veiksnius, Baltijos šalių poreikius ir jų strateginius tikslus, naujoji Visagino AE buvo pripažinta geriausia alternatyva elektros energijos gamybai. AE užtikrins bazinę elektros energijos generaciją ir kartu su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir naujuoju Lietuvos energijos bloku sudarys pakankamai paskirstytą elektros energijos gamybos šaltinių portfelį.

2011 metai - itin svarbūs Visagino AE projektui. Užbaigti pagrindiniai techniniai parengiamieji darbai, liepą buvo pasirinktas strateginis investuotojas Japonijos pasaulinė šiuolaikinių technologijų kompanija „Hitachi“. Po intensyvaus 6 mėnesių darbo ir derybų su strateginiu investuotoju buvo pasirašytas susitarimas dėl esminių Visagino AE Koncesijos sutarties sąlygų. Susitarimas apibrėžia pagrindinius principus, pagal kuriuos bus baigiama rengti Koncesijos sutartis ir šių metų pavasario sesijoje bus teikiama   LR Seimui tvirtinti.

Praėjusių metų pabaigoje Visagino AE Projekto inžinieriumi pradėjo dirbti 17 branduolinių reaktorių eksploatuojanti viena didžiausių JAV elektros energetikos infrastruktūros bendrovių “Exelon” antrinė įmonė “Exelon Nuclear Partners”. Bendradarbiavimas su patyrusiais projekto inžinieriais užtikrins, kad bus priimami optimalūs naujosios Visagino AE inžinieriniai ir ekonominiai sprendimai.

Visagino AE projekto struktūros principai

Visagino AE projekte dalyvauja Lietuva, regioniniai partneriai – Latvija ir Estija bei strateginis investuotojas – Japonijos kompanija „Hitachi“ kartu su „Hitachi-GE Nuclear Energy“. Pagal LR įstatymą Lietuva Visagino AE projekte turės ne mažiau kaip 34 proc. akcijų. Kita dalis bus pasidalinta kitų projekto dalyvių. Visagino AE projektas vystomas pagal ‚Mankala“ modelį. Pagal šį modelį Visagino AE investuotojai gauna pagamintos elektros energijos už savikainą proporcingai turimam akcijų skaičiui. Strateginiu investuotoju pasirinkus „Hitachi“ Visagine bus statomas 1380 MWe galingumo pažangusis verdančio vandens reaktorius ABWR.

Visagino AE projekto eiga

Projekto svarbiausių įvykių chronologija:

• 2006 m. vasario mėn. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė deklaraciją dėl elektros energijos tiekimo Baltijos šalyse saugumo ir bendros Europos energijos politikos bei komunikatą inter alia dėl Baltijos šalių energijos strategijos ir naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje;
• 2006 m. gruodžio mėn. Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai pirmininkai pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo pripažįstama elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos svarba bei skatinama pradėti konsultuotis su ekspertais dėl naujos AE statybų projekto;
• 2006 m. gruodį AB „Lietuvos energija“ įkurtas Branduolinės energetikos departamentas, kuris pradėjo vykdyti techninius parengiamuosius naujosios AE statybos projekto darbus;
• 2007 m. liepos mėn. LR Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą;
• 2008 m. rugpjūtį buvo įkurta speciali naujosios AE projekto vystymo bendrovė „Visagino atominė elektrinė“, kuri toliau tęsė AB „Lietuvos energija“ pradėtus projekto parengiamuosius darbus;
• 2008 m. rugpjūtį parengta poveikios aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, pradėtas derinimas Lietuvoje bei tarptautiniu mastu. Per viešus susitikimus su ataskaita buvo supažindinta Lietuvos visuomenė ir kaimyninės šalys. Ataskaita buvo pristatyta 7 užsienio valstybėms, buvo surengtos tarptautinės konsultacijos su Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir Austrijos institucijomis.
• 2009 m. balandžio mėn. LR Aplinkos ministerija priėmė sprendimą, kad aplinkosauginiu požiūriu naujosios AE statyba yra leistina. PAV ataskaitą teigiamai įvertino Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai;
• 2009 m. balandžio mėn. Vyriausybė priėmė rezoliuciją Nr. 300, kuria patvirtino naujosios Visagino AE projekto plėtojimo ir įgyvendinimo planą;
• 2009 m. rugsėjį LR Vyriausybė priėmė rezoliuciją Nr. 1143 dėl komisijos, prižiūrėsiančios naujosios AE projekto įgyvendinimą, sukūrimo;
• 2009 m. rugsėjį buvo parengtas ir pristatytas naujosios AE projekto verslo modelis ir finansavimo planas. Atsižvelgiant į AE ekonominę situaciją bei AE projektų vystymo specifiką, buvo priimtas sprendimas, kad į naujosios Visagino AE projektą reikia pritraukti strateginį investuotoją, turintį patirties branduolinėje energetikoje ir tokių, kaip AE statybos, projektų vystyme bei finansinių resursų investuoti į projektą;
• 2009 m. gruodį pradėta strateginio investuotojo atrankos procedūra; paskelbtas tarptautinis kvietimas investuotojams (ES oficialiame leidinyje).

2010–2011 m.
Aktyvus bendradarbiavimas su regioniniais partneriais ir Europos Komisija. TATENA ekspertų misija Lietuvoje. Naujosios AE statybai parengtos statybos aikštelės, baigti pagrindines sritis apimantys parengiamieji techniniai darbai. Atrinktas strateginis Visagino AE investuotojas – Japonijos kompanija „Hitachi“.

• 2010 m. balandį gauti pirminiai potencialių strateginių investuotojų pasiūlymai;
• 2010 gegužę patvirtintas Visagino AE sklypų detalusis planas, kuriame yra numatyti naujos AE statybai ir eksploatacijai bei Ignalinos AE uždarymui reikalingi sklypai;
• 2010 m. gegužės mėn. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos ūkio bei energetikos ministrai, dalyvaujant ES energetikos komisarui G. Oettinger, pasirašė Komunikatą dėl Baltijos šalių elektros energijos rinkos integravimo į ES elektros energijos rinką ir naujosios AE statybos Lietuvoje;
• 2010 m. rugsėjį Koncesijos konkurso komisija, sukurta organizuoti Visagino AE strateginio investuotojo atrankos konkursą, potencialiems strateginiams investuotojams išsiuntė kvietimą pateikti galutinius pasiūlymus;
• 2010 m. rugsėjo mėn. buvo įkurta aukščiausio lygio darbo grupė, vadovaujama Europos Komisijos, spręsti su naujosios AE projektu susijusius klausimus. Varšuvoje įvyko pirmasis darbo grupės posėdis;
• 2010 m. lapkritį Lietuvoje vyko TATENA ekspertų misija, kuri vertino ar naujosios AE statybos aikštelių įvertinimas buvo atliktas pagal TATENA rekomendacijas;
• 2010 m. lapkritį buvo gauti du potencialių strateginių investuotojų pasiūlymai. Vienas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, kitą, atitinkantį konkurso sąlygas, pateikė „Korea Electric Power Corporation“ (KEPCO). Tačiau praėjus dviem savaitėms po pasiūlymo pateikimo KEPCO netikėtai Koncesijos konkurso komisiją informavo, kad pasiūlymą atšaukia;
• 2011 m. gruodį TATENA ekspertai pateikė išvadą, kad naujosios Visagino AE statybos aikštelės – tinkamos branduolinio objekto statybai;
• 2010 m. gruodį Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos atstovai susitiko su EK atstovais Briuselyje. Atstovai aptarė padarytą pažangą integruojant Baltijos šalių elektros energijos rinką į ES energijos rinką bei naujos AE, kuri svarbi dėl elektros energijos tiekimo regionui saugumo, projekto eigą. Susitikimo dalyviai dar kartą patvirtino paramą naujosios AE statyboms Lietuvoje ir norą prisidėti prie stabilaus ir saugaus elektros energijos tiekimo Baltijos šalių regione bei ilgalaikio tikslo – visiškos Baltijos šalių integracijos – įgyvendinimo.
• 2010 m. gruodį buvo priimtas sprendimas tęsti strateginio investuotojo atrankos procesą tiesioginių derybų būdu;
• Iki 2011 m. pradžios buvo užbaigti pagrindiniai parengiamojo etapo darbai, tarp jų statybos aikštelių įvertinimas pagal TATENA saugos reikalavimus, t.y. buvo atliktas seisminių veiksnių, geotechninių, geologinių sąlygų įvertinimas, sunkiasvorių ir didelių gabaritų transportavimo maršrutų įvertinimas, parengta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija, išanalizuotos Ignalinos AE infrastruktūros panaudojimo galimybės, įvertintos vietos verslo galimybės dalyvauti Visagino AE projekte ir kt. darbai;
• 2011 birželį gauti potencialių Strateginių investuotojų į Visagino AE pasiūlymai iš Japonijos bei JAV bendrovių „Hitachi GE Nuclear Energy „ ir „Westinghouse Electric Company“.
• 2011 birželį LR Seimas priėmė branduolinės energetikos srityje reglamentuojančių įstatymų pakeitimų paketą, kurį sudaro 12 įstatymų. Tokiu būdu buvo sukurtas efektyvesnis ir skaidresnis veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo, leidimų išdavimo modelis.
• 2011 m. liepą atrinktas Visagino AE strateginis investuotojas – Japonijos kompanija „Hitachi.Ltd“ kartu su jos antrine įmone „Hitachi-GE Nuclear Energy.Ltd“. „Hitachi“ įsipareigojo nedelsiant pradėti darbus, būtinus Koncesijos sutarties parengimui. „Hitachi“ pateiktame pasiūlyme taip pat buvo pasiūlyta ir branduolinė technologija – 1350 MWe galingumo pažangusis verdančiojo vandens reaktorius ABWR. Ši technologija yra vienintelė šiuo metu III kartos, pagerinto saugos lygio reaktorių technologija, jau išbandyta praktikoje, t.y. elektrinės su šia technologija jau yra eksploatuojamos. ABWR technologija atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus branduolinių reaktorių saugumui;
• 2011 m. liepos - gruodžio mėn. „Hitachi“ ir UAB „Visagino atominė elektrinė“ specialistai atliko parengiamuosius darbus, būtinus Koncesijos sutarties parengimui;
• 2011 m. spalį Visagino AE projektas buvo oficialiai pateiktas Europos Komisijai pagal Europos atominės energijos bendrijos (EURATOM) 41 straipsnį;
• 2011 m. gruodį Lenkijos energetikos bendrovė PGE sustabdė savo dalyvavimą Visagino AE projekte;
• 2011 m. gruodį prie Visagino AE projekto kaip projekto inžinierius prisijungė „Exelon Nuclear Partners“, kuri yra antrinė „Exelon“, daugiausia BWR (verdančio vandens reaktorių) eksploatuojančios ir vienos didžiausių JAV elektros energetikos infrastruktūros bendrovių, antrinė įmonė;
• 2011 m. gruodį Lietuva ir „Hitachi“ pasirašė susitarimą, kuriame yra numatytos pagrindinės Koncesijos sutarties sąlygos. Koncesijos sutartis, planuojama, bus parengta 2012 m. vasarį ir bus pateikta LR Seimui svarstyti pavasario sesijoje.