Žengtas esminis žingsnis įtvirtinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę

Kategorija: Aktualijos
Paskelbta: 2012-05-09

Šiandien Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas pritarė didžiulės apimties dokumentų paketui, reglamentuojančiam strateginių energetikos projektų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad Lietuva pasirengusi įgyvendinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją, garantuojančią Lietuvai saugumą, ekonominę naudą ir integraciją į Europą.

Vyriausybės posėdyje pritarta Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos Koncesijos sutarties projektui, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektams.

„VAE, SGD terminalas ir mūsų elektros ūkio sinchronizacija su Europa yra pagrindiniai šios Vyriausybės žingsniai įtvirtinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tai Lietuvai ir jos žmonėms ekonomiškai naudingi projektai, be to, tai projektai, kurie mūsų šaliai reiškia energetinio saugumo užsitikrinimą bei didesnę integraciją į Europą“, – pažymėjo Premjeras A. Kubilius.

Vyriausybė, nuodugniai įvertinusi ekonominius aspektus ir projekto naudą šaliai bei visam regionui, pritarė Koncesijos sutarties projektui bei su juo susijusiems teisės aktams. Naujoji atominė elektrinė užtikrins, kad Lietuva pati gaminsis pigią elektrą savo reikmėms, kurią galės konkurencingomis kainomis eksportuoti į kitas šalis, o tai bus naudinga visiems Lietuvos žmonėms.

Ūkio ministras Rimantas Žylius atkreipė dėmesį, kad VAE projektas yra pelningas investicinis sprendimas, projektas generuos svarią investicijų grąžą, o taip pat ir stipriai prisidės prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto padidėjimo. „VAE – tai iki šiol didžiausia investicija Lietuvoje, siekianti apie 17,3 mlrd. Lt, iš jų 10 - 14 mlrd. Lt sudarys tiesioginės užsienio investicijos“, – sakė ūkio ministras.

R. Žyliaus teigimu, VAE statybos metu vietos verslas gali sulaukti užsakymų, kurių vertė gali siekti iki 5 mlrd. litų, o elektrinės statybos metu planuojama sukurti 6 tūkstančius naujų darbo vietų. Pasak ūkio ministro, pradėjus eksploatuoti VAE, bendras Lietuvos ekonominis pyragas kasmet padidės bent 700 mln. Lt arba 0,7% BPV kasmet. Lietuvos nuosavų lėšų dalis VAE projekte sieks 2,6 mlrd. Lt. Projekto pelningumas sieks apie 10%, tai reiškia, kad valstybė vidutiniškai gali tikėtis 256 mln. Lt dividendų kasmet.

„Projektas neabejotinai turės teigiamą įtaką bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui, nedarbo mažėjimui ir mokesčių į biudžetą surinkimui“, – pabrėžė R. Žylius. Pasak ūkio ministro, ši investicija Lietuvos BVP padidins apie 27 – 35 mlrd. litų, įplaukas į biudžetą 5 – 6 mlrd. litų. Per 60 jėgainės veiklos metų, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, dividendais VAE valstybei sumokėtų apie 38 mlrd. litų.

Lėšos, skirtos atominės elektrinės statybai, nebus telkiamos iš Lietuvos valstybės biudžeto ir netaps valstybės skola, jas skolinsis ir pritrauks pati įmonė. Didžiąją lėšų dalį (60-70 proc.) įmonei skolins Japonijos tarptautiniai bankai, likusią dalį – pati įmonė iš uždirbto pelno, taip pat iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio vidinio perskirstymo būdu, nedidinant galutinės elektros energijos kainos vartotojui.

Vertindama VAE projektą finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad projekto sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurias šiuo metu galima įvertinti tik preliminariai. Tačiau galimybė įgyvendinti projektą iki galo neabejotinai priklausys ir nuo politinės valios laikytis griežtos fiskalinės drausmės – tokiu atveju su statybos etapu susiję finansiniai įsipareigojimai galėtų būti įvykdyti nesukeliant grėsmės mokesčių mokėtojams.

„Visagino atominės elektrinės projektas yra didžiausia numatoma investicija nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, iš jos tikimės ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir grąžos. Tam esama ir būsimos Vyriausybės privalo vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, kuri nesudarytų esminės rizikos valstybės skolos lygiui,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad VAE yra neatsiejama sąlyga Baltijos šalių įsijungimui į Europos elektros tinklus darbui sinchroniniu režimu. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė pritarė Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektui. Elektros tinklų sinchronizacija leis mūsų šaliai pačiai valdyti savo elektros sistemą ir elektros srautus, Lietuvos elektros energetikos infrastruktūra, elektros rinka ir sistemos valdymas bus integruoti į Vakarų Europos elektros sistemas.

„Šalies energetinę nepriklausomybę galima pasiekti tik per visavertę integraciją į Europos infrastruktūrą ir sistemas. Tam būtina pabaigti ir išplėtoti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektus, tapti Baltijos valstybių elektros rinkos ir bendros Europos elektros rinkos dalyviais, įgyvendinti alternatyvaus apsirūpinimo dujomis ir efektyvios dujų rinkos projektus“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Šiandien pritarta ir Suskystintų gamtinių dujų (SGD) įstatymo projektui. Terminalas užtikrins saugų ir patikimą šalies apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, taip pat atsiras galimybė skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje. 2014 m., įgyvendinus projektą, Lietuva nebebus priklausoma nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, konkurencija, kurią skatins ir privalomas 25 proc. suskystintų gamtinių dujų kiekio įsigijimo reikalavimas gamtinių dujų įmonėms, sudarys sąlygas dujų kainoms mažėti, o įstatyme numatytas kainų reguliavimas užkirs kelią nepagrįstai aukštoms kainoms.

Nuo šios dienos visas įstatymų paketas dėl VAE, Koncesijos sutarties projektas ir verslo planas yra vieši dokumentai.

Informacijos šaltinis - Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Kitos naujienos